penktadienis, vasario 17, 2012

 Penktadienis. Laisva diena. Turėčiau priversti save mokytis ir tik mokytis. Tačiau negaliu. Žiūriu į knygas ir mane vemti jos verčia. Kad ir kaip bandyčiau save priversti,susigriebti,bet negaliu. Negaliu ir viskas. Kaip ir negaliu pakeisti savo nuotaikos. Aš galiu šypsotis prie kitų,nes įpratau nuo kitų slėpti savo emocijas. Bet kaip man įtikinti save,kad aš jaučiuosi gerai? Kaip padaryti taip,kad šypsena, kuri įtikina kitus,įtikintų ir kitus? Nes aš nenoriu taip jaustis. Man nepatinka slankioti po namus ir tampytis blogos nuotaikos akmenį su savimi.
 Taip pat šiandien radau senas nuotraukas ir prisiminimai vėl iškilo mano akyse. Prisiminiau vaikystę, juoką, žaidimus. Prisiminiau,kokia laiminga tada buvau. Mažai kas rūpėjo,gyvenimo bagažas buvo mažesnis,jokios atsakomybės. Taip pat radau laiškus,kuriuos gaudavau ir siųsdavau vaikystės draugei anapus Atlanto. Tada mano veide atsirado liūdna šypsena. Kodėl liūdna? Ogi todėl,kad žinau,jog vaikystė išnyko. O kartu su ja išnyko ir mano vaikiškas džiaugsmas...

Komentarų nėra: