antradienis, vasario 21, 2012

Prisiminimai...

 Ne kartą norėjau paspausti "ištrinti", ne kartą norėjau tai padaryti,bet kiekvieną kartą suvirpėdavo širdis ir ranka tiesiog nebepaklusdavo mano protui. Ir kiekvieną kartą supykdavau ant savęs. Supykau ir dabar. Net ir praėjus nemažai laiko aš vis dar stipriai laikaus įsikibusi praeities. Bandau paleisti ją, bet negaliu. Bijau prarasti gražiausius gyvenimo prisiminimus, bijau prarasti tuos pokalbius,pasisėdėjimus,pasivaikščiojimus. Bijau netekti viso to. Aš žinau,kad jų jau netekau,kai viskas netikėtai baigėsi, bet bent prisiminimai leidžia suvokti,kad tai iš viso buvo. Nors prisiminti-skauda. Ir kiekviena išlieta ašara turėtų sumažinti tą skausmą,bet,deja... 
 Peržiūrėjus nuotraukas ir vėl viską prisiminus galiu tiesiog atsidūsti ir patraukti drebančias rankas nuo pelės. Nuotraukos vis dar mano kompiuteryje...
 

Komentarų nėra: