antradienis, vasario 14, 2012

Valentinkė

 Ir vėl Valentino diena. Šios dienos nesureikšminu,nes neturiu priežasties jos sureikšminti. Bet kažkodėl būtent ši diena man sukelia vienišumo jausmą. Matyti aplinkui daug porų,kurios būtent šią dieną stengiasi visam pasauliui tarsi pranešti,kad jie nėra vieniši.O aš tiesiog sėdžiu ir stebiu pasaulį. Mano įprastas darbas. Kiekvieną dieną stebėti žmones iš šalies,bandyti juos perprasti. Nežinau kodėl taip darau. Bet būtent tada pasijuntu, tarsi palikus savo kūną su visomis problemomis ir skausmais.  Aš galiu verkti ir juoktis,galiu būti susiraukusi,galiu šypsotis,bet mano siela ne su manimi. Ji stebi viską iš šalies. Mano kūnas tiesiog atlieka įprastus išgyvenimo veiksmus. Ir vasario 14 atrodo kaip ir visos kitos dienos,tačiau man taip sunku palikti savo kūną. Aš tik jaučiu,kad man taip sunku parodyti,kad man tas pats,kas vyksta aplink mane,ir kad aš nesijaučiu vieniša. Tai taip sunku...

Komentarų nėra: