ketvirtadienis, vasario 02, 2012

Žiemos stebuklas

 Už lango minusinė temperatūra. Oficialiai paskelbta,kad nereikia į mokyklą. Tai visai neblogai. Galiu sėdėti namuose, sėdėti susisupusi į pledą ir laikyti rankose garuojančios arbatos puodelį. Iki tobulybės tereikėtų,kad sėdėčiau taip viena namuose ir galėčiau įsijungti kokį nors gražų romantišką filmą. Bet,deja,namuose aš ne viena ir dar yra daugybė darbų,kuriuos turiu nuveikti.
 Bet aš dar atrandu laimės žiūrėdama pro langą į apsnigtą pavėsinę, šviečiančią saulę ir snieguotą savo šuns snukį. Man patinka šie žiemos privalumai. Kiekviename metų laike sugebu atrasti kažką įspūdingo ir man tai patinka. Man patinka,kad neturiu tikslaus nusistatymo,kuris metų laikas man patinka labiausiai, nes kitaip turbūt zirzėčiau dėl kiekvieno metų laiko,kol sulaukčiau savo mėgstamiausio. Man patinka, kad ir žiemą galiu pagalvoti "kokia nuostabi diena". Kaip ir šiandien. Kokia nuostabi diena. Aš šypsausi, man ramu ir gera. Žvelgiu pro langą ir džiaugiuosi šilta arbata. Man patinka skambanti muzika, man patinka blizgantis baltas sniegas. Ir jis sukelia tiek gražių prisiminimų,kurie atgyja iš vaikystės. Tikiuosi,kad kiekviena žiema turėtų kokį nors stebuklą,kuris įstrigtų mano atmintyje ir vis naują žiemą padarytų šiltesnę primindamas tas gera emocijas. Man patinka stebėti su sniegu žaidžiančius vaikus, man patinka sniegas ant pirštinių,man patinka viskas,kas sukelia geras emocijas ir prikelia senus prisiminimus...

Komentarų nėra: