antradienis, gegužės 01, 2012

Prisiminimai

 Prisiminti man tampa rutina. Grįžti į vaikystę man tampa rutina. Ir man tai patinka. Patinka kasdien kažką darant prisiminti,kaip tai išmokau daryti ar kaip dariau vaikystėje. Bet mano prisiminimuose dažnai apsilanko mano vaikystės draugas. Mes turbūt žaisdavome kasdien. Visko nepamenu, bet man užtenka ir tų išlikusių prisiminimų,kuriuos bijau vieną dieną prarasti. Bet,kol juos turiu,tol džiaugiuosi. Džiaugiuosi prisimindama kiekvieną to žmogaus šypsnį, prisimindama mūsų žaidimus:kaip bėgom per lietų nuo mano iki jo laiptinės ir atgal, kaip šokinėdavome per šokdynę,kaip vakare žaisdavome po mažomis pušaitėmis. Pamenu,kai jis užstojo mane nuo kamuolio,kai žaidėme kvadratą. To žmogaus pasiilgau... Galvoju, kaip viskas būtų buvę,jei nebūčiau išsikrausčius,nes jis buvo tikrai man svarbus. 
 Prisiminimai nuneša atgal į vaikystę. Kas mes būtume,jei negalėtume prisiminti?
 Kokie jūsų brangiausi prisiminimai?

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

svajoti, prisminti....tuo žmogus ir iššiskiria iš kitų "gyvių".
P.S. Labai įdomios mintys

Peliūkštė su dviem lemputėmis rašė...

Prisiminimai neleidžia mums džiaugtis dabartimi,ypač tada,kai galvoji,kad praeityje buvo geriau nei dabar,kad taip nebebus.