antradienis, vasario 05, 2013

Skauda...

 Prisiminimai grįžta... Blogi ar geri, bet grįžta ir nepalieka. Ypač blogi. Ypač labai skaudūs prisiminimai grįžta ir primena, kokis esu. Primena tai, ką patyriau ir ko nebenorėčiau patirti. Primena ir tai ko išmokė...

 Prabėgo dveji metai... Jiems tai jau dveji metai, man dar tik dveji metai. Jie tai jau pamiršo, o aš to pamiršti nesugebu, kad ir kaip norėčiau. Pasamonė būna užblokuoja kai kuriuos prisiminimus. Kodėl negali užblokuoti ir šio?.. Atrodo, kad jau susitaikiau su tuo ir atleidau tiems, kurie mano uždarą ir paprastą, bet man gražų pasaulį, sudaužė į šipulius, sutrypė, išniekino... Bet man vis dar skaudu. Širdyje, o gal sieloje liko neišgydomas žaizda, kuri vis kraujuoja. 

 Vis mąstau, ar ateis toks laikas, kai išties tai pamiršiu? Ar ateis laikas, kai susitaikysiu ir išties galėsiu pasakyti, kad atleidau. O gal aš visada tai prisiminus apsiverksiu, gailėsiuosi savęs, kaltinsiu save...