penktadienis, spalio 03, 2014

Protinga ar kvaila?


 Vieni sakytų, kad aš kvaila. Kiti galbūt kad protinga... Pati atsakymo nežinau... Tiesiog gyvenu kaip esu galbūt pripratusi, nors man tai nėra lengva. Aš taip dažnai noriu pasiduoti ir nuleisti rankas. Taip dažnai noriu nieko nebeveikti, į nieką nebereguoti. Tačiau... Tačiau aš tiek kitiems, tiek sau pačiai noriu įrodyti, kad galiu...
 Kaip ir visus kitus, mane ištinka silpnumo akimirkos. Ir gan dažnai jau. Tomis akimirkomis noriu būti viena, pasislėpusi nuo visų. Nenoriu rodyti savęs tokios kitiems. Net ir patiems artimiausiems žmonėms. Kad ir kaip kartais noriu nebesislėpti nuo kitų, aš stengiuosi pabėgti. Gal bijau per daug pasirodyti silpna ir pažeidžiama. Tačiau net norėdama sulaukti užuojautos ir padrąsinančio žodžio, aš neleidžiu kitiems to suprasti. Prie kitų aš neužsiminsiu apie tai arba apsimesiu, kad viską nuleidžiu juokais... Matyt, aš daugiau esu kvaila...